Sardinijos Mėlynosios zonos senjorų ilgaamžiškumo paslaptis
Ar įmanoma sulaukti garbaus amžiaus ir išlikti aktyviam, savarankiškam bei džiaugtis gyvenimu? Atsakymo į šį klausimą jau ne vieną dešimtmetį ieško mokslininkai, tiriantys vadinamąsias Mėlynąsias zonas – pasaulio regionus, kuriuose neįprastai daug žmonių sulaukia 90 ar net 100 metų.
Viena garsiausių tokių vietų – Italijai priklausančios Sardinijos salos kalnuotasis Ogliastros regionas. Čia šimtamečių procentas tarp 1880–1900 m. gimusių žmonių buvo maždaug penkis kartus didesnis nei likusioje Europos dalyje ir tris kartus didesnis nei visoje Sardinijoje. Mokslininkai mano, kad ilgaamžiškumą lemia ne vien geri genai – didžiulę reikšmę turi ir kasdieniai įpročiai.
Kas yra Mėlynoji zona?
Mėlynosiomis zonomis vadinamos geografiškai išskirtos vietovės, kuriose žmonės gyvena ilgiau nei pasaulio vidurkis. Kad vieta būtų paskelbta Mėlynąja zona, ji turi turėti aiškiai apibrėžtas ribas, joje per pastaruosius 150 metų turi būti itin didelė žmonių, sulaukusių bent 90 metų, koncentracija ir įrašai, patvirtinantys gimimo ir mirties datas.
Be Sardinijos, Mėlynosios zonos statusą turi Okinava Japonijoje, Ikarija Graikijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Linda Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ilgaamžiškumo paslaptis – kasdienis judėjimas
Dauguma Ogliastros senjorų niekada nesportavo sporto klubuose ir nesilaikė specialių treniruočių programų. Jie tiesiog visą gyvenimą daug judėjo.
Kalnuotose vietovėse žmonės kasdien eidavo pėsčiomis, dirbo ūkiuose, prižiūrėjo sodus, ganė gyvulius ar atliko kitus fizinius darbus. Net ir sulaukę garbaus amžiaus jie išlieka aktyvūs – rūpinasi namais, daržu ar gyvūnais.
Specialistai pabrėžia, kad būtent toks reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas padeda išlaikyti stiprius raumenis, gerą pusiausvyrą, širdies sveikatą ir mažina lėtinių ligų riziką.
Paprastas maistas – vienas svarbiausių sveikatos garantų
Tradicinė šių ilgaamžių virtuvė nėra sudėtinga, tačiau pasižymi kokybiškais produktais. Kasdien valgoma daug daržovių, pupelių ir kitų ankštinių augalų, viso grūdo duonos, vaisių, riešutų, alyvuogių aliejaus. Mėsa vartojama saikingai, o ant stalo dažni avių pieno sūris, žuvis bei sezoniniai produktai.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgoma. Maistas gaminamas namuose, valgoma neskubant, kartu su šeima ar draugais. Tokie bendri pietūs tampa ne tik valgymu, bet ir bendravimo laiku.
Šeima ir bendruomenė padeda išlikti sveikiems
Vienas iš ryškiausių Ogliastros s bruožų – stiprūs šeimos ryšiai. Vyresnio amžiaus žmonės čia nėra paliekami vieni. Jie aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime, rūpinasi anūkais, pataria jaunesniems ir jaučiasi reikalingi.
Mokslininkai ne kartą įrodė, kad vienišumas didina depresijos, širdies ligų ir net ankstyvos mirties riziką. Tuo tarpu artimi santykiai su šeima ir draugais padeda ilgiau išlikti fiziškai bei emociškai sveikiems.
Lėtesnis gyvenimo tempas mažina stresą
Ogliastroje žmonės gyvena gerokai ramesniu ritmu nei didmiesčiuose. Čia daugiau laiko skiriama pokalbiams, bendravimui, pasivaikščiojimams, poilsiui gamtoje ir šeimai. Toks gyvenimo būdas padeda sumažinti ilgalaikį stresą, kuris siejamas su aukštu kraujospūdžiu, širdies ligomis ir spartesniu organizmo senėjimu.
Tyrimai rodo, kad šimtamečiai dažniau išlieka optimistiški, domisi aplinka ir išsaugo gyvenimo džiaugsmą.
Tyrimas parodė: svarbus ne tik kūnas, bet ir protas
Italijos Kaljario universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą apie šiuos ilgaamžius, palygino Sardinijos Mėlynosios zonos – Ogliastros – gyventojus su netoliese įsikūrusiais senjorais. Paaiškėjo, kad ilgaamžiai daugiau laiko skiria veikloms, kurios lavina ne tik kūną, bet ir protą. Jie dažniau bendrauja, dalyvauja bendruomenės gyvenime, domisi naujovėmis, sprendžia įvairias kasdienes užduotis ir išlaiko aiškų gyvenimo tikslą.
Tyrimo autoriai pažymi, kad būtent prasminga veikla ir aktyvus socialinis gyvenimas yra vieni svarbiausių sėkmingo senėjimo veiksnių.
O kaip genetika?
Ilgą laiką buvo manoma, kad gyventojų ilgaamžiškumą daugiausia lemia paveldimumas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vien genų tam nepakanka. Net ir turint palankų genetinį foną, nesveikas gyvenimo būdas gali gerokai sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Todėl mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad didžiausią naudą suteikia kelių veiksnių visuma – subalansuota mityba, judėjimas, mažesnis stresas, stiprūs socialiniai ryšiai ir aktyvus gyvenimas.
Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą
pexels.com nuotr.