Naujas mokslininkų atradimas keičia požiūrį į vėžį
Kodėl vieni žmonės, visą gyvenimą rūkę, taip ir nesuserga plaučių vėžiu, o kitiems ši liga diagnozuojama, nors jie niekada nerūkė? Kodėl vieniems ilgalaikis buvimas saulėje nesukelia rimtų sveikatos problemų, o kitiems išsivysto odos vėžys?
Į šiuos klausimus atsakymų ieškoję mokslininkai paskelbė naujo tyrimo rezultatus, kurie leidžia geriau suprasti, kokį vaidmenį vėžio atsiradimui ir vystymuisi turi paveldėti genai. Tyrimas publikuotas viename prestižiškiausių pasaulio mokslo žurnalų „Nature“.
Paveldėti genai gali turėti didesnę reikšmę, nei manyta
Iki šiol buvo gerai žinoma, kad vėžio riziką didina tokie veiksniai kaip rūkymas, ultravioletiniai saulės spinduliai, nesveika mityba ar tam tikros cheminės medžiagos. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ne mažiau svarbus gali būti ir žmogaus paveldėtas genetinis fonas.
Mokslininkai nustatė, kad net ir nedideli genetiniai skirtumai gali lemti, kaip organizmas reaguoja į DNR pažeidimus ir kokiu keliu vėliau vystosi navikas. Kitaip tariant, du žmonės gali patirti tą patį rizikos veiksnį, tačiau jų organizmai į jį sureaguos skirtingai.
Tyrimas atliktas su pelėmis
Tyrėjai naudojo keturias genetiškai skirtingas pelių veisles, kurių genetinė įvairovė buvo panaši į žmonių populiacijoje esančius skirtumus.
Visoms pelėms buvo suleistos vienodos dozės medžiagos – dietilnitrozamino. Šis junginys aptinkamas tabako dūmuose, o tam tikrais kiekiais gali susidaryti ir kai kuriuose perdirbtuose maisto produktuose. Jis pažeidžia DNR ir gali paskatinti kepenų navikų vystymąsi.
Nors visos pelės augo tomis pačiomis sąlygomis, buvo vienodo amžiaus ir gavo vienodą kancerogeno dozę, jų organizmuose vėžys vystėsi nevienodai. Mokslininkai ištyrė beveik 600 navikų ir nustatė, kad genetinis fonas turėjo didelę įtaką tam, kokios mutacijos susiformavo ir kaip progresavo liga.
Ką tai gali reikšti pacientams?
Pasak tyrėjų, ateityje šie atradimai gali padėti dar tiksliau vertinti individualią žmogaus riziką susirgti vėžiu ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Manoma, kad paveldėta genetika gali turėti įtakos ne tik tam, ar žmogus susirgs vėžiu, bet ir kaip jis reaguos į chemoterapiją, spindulinį gydymą ar kitus gydymo metodus. Tai atvertų galimybes dar labiau individualizuoti mediciną, pritaikant gydymą konkrečiam pacientui.
Kol kas – dar ne galutinės išvados
Nors tyrimo rezultatai vertinami kaip labai svarbūs, mokslininkai pabrėžia, kad jie gauti atliekant bandymus su gyvūnais. Todėl dar reikės papildomų tyrimų, kurie parodytų, ar tie patys dėsningumai galioja ir žmonėms.
Vis dėlto specialistai mano, kad šis darbas gali tapti svarbiu žingsniu kuriant tikslesnius vėžio prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodus. Ateityje gydytojai galėtų geriau įvertinti ne tik aplinkos rizikos veiksnius, bet ir kiekvieno žmogaus genetinius ypatumus, kurie gali turėti įtakos ligos eigai.
Ką kiekvienas gali padaryti jau šiandien?
Nors genetikos pakeisti negalime, specialistai pabrėžia, kad daugelį vėžio rizikos veiksnių galime kontroliuoti. Sveika gyvensena ir reguliari sveikatos priežiūra išlieka vienomis veiksmingiausių priemonių mažinant riziką.
Svarbiausi patarimai:
- Nerūkykite ir venkite pasyvaus rūkymo.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
- Valgykite daugiau daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų, mažinkite perdirbtos mėsos vartojimą.
- Būkite fiziškai aktyvūs ir palaikykite sveiką kūno svorį.
- Saugokite odą nuo intensyvių saulės spindulių – naudokite apsauginius kremus ir venkite kaitrios saulės vidurdienį.
- Dalyvaukite nemokamose prevencinėse sveikatos programose ir reguliariai tikrinkitės sveikatą.
Svarbu prisiminti, kad net jei šeimoje buvo onkologinių ligų atvejų, tai dar nereiškia, jog žmogus būtinai susirgs vėžiu. Lygiai taip pat ir neturint paveldimo polinkio negalima pamiršti sveikos gyvensenos bei profilaktinių patikrų. Anksti nustatytas vėžys dažniausiai gydomas gerokai sėkmingiau, todėl pastebėjus neįprastus sveikatos pokyčius senjorams nereikėtų delsti kreiptis į gydytoją.
Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą
pexels.com nuotr.