Negaliu atleisti broliui, kad nepadėjo nelaimėje

„Praėjusį pavasarį mums su vyru atsitiko didelė nelaimė: sudegė ne tik visas mūsų namas, bet ir jame buvę daiktai, žodžiu, visas turtas. Alytnamis užsiliepsnojo dėl laidų trumpo jungimosi, pastatas akimirksniu supleškėjo. Mes persikėlėme į seną giminaičių namą, kuriame jie leido laikinai apsigyventi“, – kalbėjo Ligita.

Po gaisro brolis pasirodė po kelių valandų, bet po to dingo

Ištikus šiai bėdai mums padėjo giminaičiai, draugai ir net nepažįstami žmonės – jie šelpė pradedant ​​drabužiais ir lėkštėmis, baigiant antklodėmis ir pinigais. Išskyrus mano brolį ir jo žmoną. Po gaisro jie pasirodė po kelių valandų, bet po to dingo. Nors gyvena kitoje gatvėje. Nepaskambino, neatėjo. Lyg jų nė nebūtų.

Laikas greitai bėga. Praėjo beveik metai. Mes su vyru pamažu pradedame atsigauti. Pastaruoju metu gerai uždirbu. Nusipirkome buitinę techniką, statybines medžiagas pamatams ir blokelius namui. Tikimės, kad per porą metų, jei viskas gerai seksis, pasistatysime nedidelį namą.

Padedu visiems artimiesiems (mama sena, važinėjame per ligonines, brolis tame nedalyvauja), pagelbėju dukrai (ji neseniai pagimdė anūką, nuvažiuoju pas juos).

Brolio jubiliejaus proga nupirkau jam gerą dovaną. Pinigų nedovanojau, nes žinojau, kad jie bus kažkam išleisti ir jis eilinį kartą liks be dovanos.

Atgimsta nuoskauda dėl brolio bei jo žmonos abejingumo

Nuoskauda dėl brolio ir jo žmonos elgesio po gaisro, atrodo, atlyžo – na, kaip buvo, taip buvo, negalėjo jie tada padėti, tai negalėjo… Bet nusivylimas vis dėlto niekur nedingo. Ir štai kaip pasireiškė.

Prieš kurį laiką po ilgos ligos mirė mano brolio žmonos mama. Ji turi keturias dukras, trys seserys finansiškai gyvena geriau nei mano brolio ir jo žmonos šeima. Uošvienė taip pat turi 6 brolius ir seseris. Tada paskambinusi man mama ir pranešusi apie brolio uošvienės mirtį pasakė, kad turėčiau jų šeimai duoti pinigų – padėti tokioje situacijoje.

Supratau, kad reikėtų pagelbėti brolio šeimai, nors man ir pačiai užtenka piniginių rūpesčių, bet tiesą pasakius, aš nenorėjau duoti pinigų.

Gal esu kietaširdė, bet prieš mano akis vis iškyla degančio namo vaizdas ir atgimsta nuoskauda dėl tuometinio brolio bei jo žmonos abejingumo.

Nežinau, tikriausiai elgiuosi blogai, neparėmusi jų finansiškai, bet negaliu nieko sau padaryti…

stocksnap.io nuotr.

1 komentaras “Negaliu atleisti broliui, kad nepadėjo nelaimėje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.