Rinkimų apygardos: teigiami ir neigiami pokyčiai

Praėjus vieneriems metams po Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros atstovais atliko kasmetinę Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę ir skelbia rezultatus.

Rinkimų apygardos, kuriose rinkėjų padaugėjo

Analizuojant 2025 m. ir 2024 m. rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo Vilniaus metropoliniame regione esančioje Riešės apygardoje, kuri apima vakarinę Vilniaus rajono savivaldybės dalį. Per vienerius metus čia padaugėjo 1 647-iais rinkėjais daugiau nei 2024 metais.

Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir Mėguvos, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių, apygardoje. VRK duomenimis, čia rinkėjų skaičius per dvejus metus pasipildė 1 549 balsavimo teisę turinčiais asmenimis.

Kauno rajono savivaldybės pietinėje dalyje esančioje Garliavos apygardoje rinkėjų skaičius pasipildė 1 344 rinkėjais, o tos pačios savivaldybės šiaurinėje dalyje esanti Raudondvario apygarda – 1 047 rinkėjais.

Teigiamas, nors ir mažesnis, rinkėjų pokytis matomas ir kitose didžiųjų Lietuvos miestų apygardose. Rinkėjų daugėja Vilniuje esančiose Verkių, Pilaitės-Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Senamiesčio-Žvėryno, Naujamiesčio-Vilkpėdės, Antakalnio, Pašilaičių, Naujininkų-Rasų, Justiniškių-Viršuliškių apygardose, taip pat Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių dalį apimančioje Vilniaus pietinėje apygardoje bei Vilniaus  rajone esančioje Nemenčinės apygardoje.

Kaune rinkėjų padaugėjo Aleksoto-Vilijampolės ir Panemunės apygardose. Balsavimo teisę turinčių asmenų skaičius didėja ir Klaipėdos regione esančioje Gargždų apygardoje bei Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje esančioje Danės apygardoje.

Kur stebimas rinkėjų skaičiaus mažėjimas

VRK taip pat fiksuoja ir apygardas, kuriose matomas rinkėjų skaičiaus mažėjimas. Labiausiai sumenko Sėlos rytinė apygarda, kuri apima Rokiškio rajoną ir Zarasų rajono savivaldybės dalį. Per vienerius metus ši apygarda neteko 791 rinkėjo.

Rinkėjų skaičius ženkliai sumažėjo ir Kelmės-Šilalės, kuri prarado 776 rinkėjus, taip pat –  Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybes apimančioje Sėlos vakarinėje apygardoje, netekusioje 741 rinkėjo.

Rinkėjų mažėjo taip pat ir Karšuvos, Nalšios šiaurinėje, Nalšios pietinėje, Nevėžio, Žiemgalos rytinėje, Žemaitijos šiaurinėje, Deltuvos šiaurinėje, Dzūkijos ir kitose, dažniausiai atokiau nuo didžiųjų miestų esančiose kaimiškose rinkimų apygardose.

Kokia padėtis vienmandatėse apygardose

Duomenų analizė parodė, kad praėjus vieneriems metams nuo 2024 metų spalį vykusių Seimo rinkimų, atsirado net penkios vienmandatės apygardos (į šį skaičių neįtraukiant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos – jos sudarymui Rinkimų kodekse nustatyta kita tvarka), kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos leistinos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (33 274).

Pagal šį Rinkimų kodekse nustatytą kriterijų žiūrima, kad vienoje rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius turėtų būti nuo 29 947 iki 36 601 rinkėjo.

Šį rudenį VRK fiksuoja jau dvi apygardas, kurios yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o trys apygardos ima viršyti didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypio ribos padalą.

Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra sparčiai besiplečiančiuose Kauno ir Klaipėdos regionuose. Garliavos apygardoje rinkėjų nuokrypio riba šiuo metu siekia – 113,4 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (100 proc.), Raudondvario apygardoje – 110,8 proc., Gargždų apygardoje – 110,5 proc.

Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Nalšios šiaurinė – 86,7 proc. ir Naujamiesčio-Vilkpėdės – 89,8 proc. vienmandatės rinkimų apygardos.

Vertinant rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus, yra tikimybė, kad visose, išskyrus Naujamiesčio-Vilkpėdės, leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Rinkėjų skaičiau pokyčio tendencijos rodo, kad iki 2028 m. Seimo rinkimų per didelėmis gali tapti taip pat ir Riešės, Verkių, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Mėguvos. O per mažai rinkėjų turinčiomis – Karšuvos, Vilkaviškio, Žiemgalos rytinė, Dainavos, Žemaitijos šiaurinė, Raseinių-Josvainių bei Nevėžio vienmandatės rinkimų apygardos.

Gali perbraižyti rinkimų apygardų ribas

Jei rinkėjų skaičius artėjant 2028 m. Seimo rinkimams šiose apygardose viršytų nuokrypio ribas, VRK perbraižytų šių ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus. Tai padaryti VRK įpareigoja Rinkimų kodeksas tam, kad būtų užtikrinta, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.

VRK rinkėjų sąrašą sudaro ir atnaujina remdamasi elektroniniais Gyventojų registro duomenimis.

Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.

Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.

Artimiausi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, preliminariais duomenimis, turėtų įvykti 2028 m. spalio 8 d.