Kosmosas žavi žmoniją, bet išlieka viena pavojingiausių vietų
Šiais metais pasaulis su didžiuliu susidomėjimu stebėjo sėkmingą žmonių kelionę už Mėnulio ribų. Modernios technologijos, pažangūs erdvėlaiviai ir naujos kartos astronautai dar kartą įrodė, kad žmonija nesustoja tyrinėti kosmoso. Milijonai žmonių visame pasaulyje sekė kiekvieną misijos etapą – nuo pakilimo iki saugaus sugrįžimo į Žemę.
Tokios kelionės žavi ne tik mokslo gerbėjus. Žvelgdami į milžinišką erdvę už mūsų planetos ribų, daugelis pajunta pagarbą žmogaus drąsai ir smalsumui. Tačiau kartu kosmoso istorija primena ir kitą pusę – net pažangiausios technologijos negali garantuoti visiško saugumo.
Per visą kosminių skrydžių istoriją įvyko kelios skaudžios nelaimės. Tačiau viena tragedija iki šiol išsiskiria kaip ypatinga – tai vienintelės žmonių mirtis tikroje atviro kosmoso aplinkoje.
Vienintelės mirtys tikroje kosminėje erdvėje
1971 metų birželio 30 diena tapo viena liūdniausių datų kosmoso istorijoje. Tą dieną po daugiau nei trijų savaičių orbitoje į Žemę grįžo sovietų erdvėlaivis „Sojuz 11“.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad misija baigėsi sėkmingai. Kapsulė nusileido numatytoje vietoje, gelbėtojai greitai pasiekė erdvėlaivį, tačiau atidarius liuką paaiškėjo baisiausia – visi trys kosmonautai buvo mirę. Žuvo Georgij Dobrovolski, Vladislav Volkov ir Viktor Patsajev.
Vėliau nustatyta, kad maždaug 150 kilometrų aukštyje netikėtai atsidarė ventiliacijos vožtuvas. Kapsulė akimirksniu prarado slėgį, o kosmonautai liko be oro. Tuo metu jie nedėvėjo skafandrų, nes mažoje kapsulėje trims žmonėms tiesiog nebuvo pakankamai vietos su pilna apsauga. Per kelias sekundes įgula prarado sąmonę.
Iki šiol tai yra vienintelis atvejis istorijoje, kai žmonės žuvo tiesiogiai kosmoso vakuume, o ne starto ar nusileidimo metu.
Skaudžios nelaimės kosminėse misijose
Nors mirtis tiesiog atviroje kosminėje erdvėje yra itin reta, kosminių misijų istorijoje nelaimių buvo ir daugiau.
1967 metais žuvo sovietų kosmonautas Vladimir Komarov. Jo erdvėlaivis „Sojuz 1“ turėjo daugybę techninių gedimų, o nusileidimo metu nesuveikė parašiutai. Kapsulė didžiuliu greičiu rėžėsi į Žemę. 1986 metais pasaulį sukrėtė „Space Shuttle Challenger disaster“ tragedija. JAV daugkartinio naudojimo kosminis laivas „Space Shuttle Challenger” sprogo vos po 73 sekundžių nuo pakilimo. Žuvo visi septyni įgulos nariai, tarp jų ir mokytoja Christa McAuliffe, kuri turėjo tapti pirmąja civilės profesijos atstove kosmose. Dar viena skaudi nelaimė įvyko 2003 metais, kai į Žemę grįžtantis „Space Shuttle Columbia“ subyrėjo atmosferoje. Priežastimi tapo pažeista šiluminė apsauga, kuri buvo sugadinta dar starto metu. Žuvo visi septyni astronautai.
Kai kurie žuvo net nepakilę
Kosmoso istorijoje buvo tragedijų, kurios įvyko net nepakilus nuo Žemės. 1967 metais trys „Apollo 1“ astronautai žuvo per treniruotę, kai kapsulėje kilo gaisras. Dar anksčiau, 1961 metais, sovietų kosmonautas Valentin Bondarenko eksperimento metu žuvo slėgio kameroje. Ilgą laiką apie šią nelaimę buvo tylima.
Net moderniausios technologijos negarantuoja visiško saugumo
Šiandien kosmoso technologijos pažengusios kaip niekada anksčiau. Tokios organizacijos kaip „SpaceX“, „European Space Agency“ ar Kinijos kosmoso agentūra kuria vis saugesnes sistemas.
Modernūs erdvėlaiviai turi automatines apsaugos sistemas, pažangias kompiuterines technologijas ir itin griežtus saugumo protokolus. Vis dėlto kosmosas išlieka labai pavojinga vieta. Ten nėra oro, temperatūra svyruoja nuo milžiniško karščio iki ledinio šalčio, o net menkiausia techninė klaida gali kainuoti gyvybes. Todėl kiekvienas į kosmosą kylantis astronautas puikiai supranta riziką.
Kosmosas visada pareikalaus drąsos
Nepaisant tragedijų, žmonija ir toliau siekia tyrinėti kosmosą. Žmonės svajoja apie naujas keliones į Mėnulį, Marsą ir dar tolimesnius pasaulius. Tačiau kiekviena sėkminga misija slepia milžinišką darbą, pasiruošimą ir pavojų. Kosmoso istorija – tai ne tik technologijų pažanga. Tai ir drąsos, pasiaukojimo bei žmonių ryžto istorija. Kiekvienas astronautas, paliekantis Žemę, žengia į nežinomybę. Ir nors šiandien technologijos leidžia jaustis saugiau nei prieš kelis dešimtmečius, kosmosas vis dar primena – žmogus ten yra tik svečias.
Paruošė Genovaitė Kazielienė