Ką veikti išėjus į pensiją

Sakoma, kad baigus vidurinę mokyklą, jaunam žmogui atsiveria daug kelių. Reikia labai gerai apgalvoti, apmąstyti, kuriuo jų pasukti, kad visą gyvenimą jaustum pilnatvę ir pasitenkinimą tuo, ką darai. Gal neįtikėtina paralelė, tačiau toks pasirinkimo klausimas iškyla ir senatvėje –  kai sukanka pensinis amžius. Tikriausiai jauniems žmonėms tai gali pasirodyti juokinga, nes  „kokie keliai, nugyvenus pusšimtį metų”, tačiau tiems, kam sukako pensinis amžius, tai yra nemaža dilema. Nes, kaip ir jaunystėje, kyla daug klausimų, ką daryti šitame gyvenimo etape.

Dirbti ar nedirbti?

Tad sukakus pensiniam amžiui ar jam artėjant, pirmiausia sau keliame klausimą: dirbti ar nedirbti? Juk turime pasirinkimą, tad reikia apsispręsti. O tai nėra lengva, nes darbo atsisakymas irgi turi daug pusių. Gerai, kad  yra laisvė elgtis, kaip nori, bet pensija visada būna žymiai mažesnė už atlyginimą, tad reikės mąstyti, ką gali nuveikti gaudamas mažesnius pinigus. Kita vertus, dirbančiam pensininkui, net jei jam virš septyniasdešimties, kaži ar bus mesta paniekinanti frazė  „Ko iš jo norėti, juk pensininkas!“ Nes visuomenėje susiformavęs toks įvaizdis, jog tik išėję į pensiją žmonės yra irzlūs, pikti, besiskundžiantys visur ir visa kuo.

Darbus palieka dėl skirtingų priežasčių

Vis dėlto sukakus pensiniam amžiui, žmonės kartais palieka darbus. Vieni dėl to, kad yra priverstinai išprašomi, kiti dėl sunkaus fizinio darbo arba mažo atlyginimo. Dar  viena kategorija senjorų išėjimą į pensiją laiko naujo gyvenimo  pradžia.  Tuo labiau, jei sveikata dar stipri, galima ne tik užsiimti įvairiais pomėgiais, bet dar ir papildomai užsidirbti be didelių pastangų.

Ar pasirodyti neišmanėliu, ar likti tuo, kuo esi

Niekas nesiginčys, kad dabartiniai pensininkai skiriasi nuo tų, kurie išeidavo  į pensiją prieš keliasdešimt metų. Ir ne tik išvaizda, nes dabar galimybės puoselėti  savo išvaizdą yra žymiai didesnės. Svarbiausia, kad šiuo metu, ypač po Covid-19 pandemijos, vyresni žmonės pradėjo daugiau naudotis technologijomis. Juk tuomet, kai buvo uždarytos ne tik valstybių sienos, bet Lietuvoje – ir savivaldybės, kažkaip reikėjo susisiekti su artimaisiais. Kadangi dabar yra galimybės naudotis ne tik telefonu, bet ir vaizdo priemonėmis, netgi senjorai buvo priversti išmokti naudotis Skype, Mesenger ir kitomis programėlėmis. O, kaip sakoma, ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi, tad tie įgūdžiai išliko. Ir dabar niekas nesistebi, kad 80-mečiai naršo Facebook socialiniuose tinkluose, netgi sukūrę paskyras Instagrame. Tad turint tokias didžiules bendravimo galimybes, net ir tie, kurie linkę daugiausia laiko praleisti namuose, neatitolsta nuo pasaulio. Jie gali bendrauti su bendraminčiais, diskutuoti, pasisakyti  įvairiausiais juos dominančiais klausimais. Tad ir vėl senjorams klausimas: ar sekti tų, pažengusiųjų, pavyzdžiu ir, nebijant pasirodyti neišmanėliais, išdrįsti klausti, prašyti pagalbos mokantis naujų dalykų, ar likti su tuo, ką žinai, teisinantis, kad „aš tam per senas“.

Sėdėti namuose, ar suktis įvykių sūkuryje?

Kai net ir atlikus būtiniausius namų darbus atsiranda laisvo laiko, vėlgi sprendžiame, kaip jį praleisti. Tai irgi priklauso nuo kiekvieno individo, jo požiūrio į bendravimą. Tie, kas neturi didelio noro „prie kavutės“ plepėti su pažįstamais ar kitaip bendrauti, linkę į geriausius draugus pasirinkti mėgiamus televizijos serialus, pasivaikščiojimus gamtoje. Kiti renkasi aktyvų gyvenimo būdą: šoka, dainuoja, vaidina saviveiklos kolektyvuose, keliauja. Tačiau pasirinkimą turime visi.

Taigi, ne tik jaunystėje, bet  ir išėjus į pensiją galima pasukti įvairiais keliais. Tuo labiau, jog dabar esant 64-erių pensiniam amžiui, dar lieka 10-15 metų, kurie gali būti praleidžiami taip, kaip norisi.